- škebė
- ךkèbė sf. (2) 1. Skr prasta kumelė: Pasikinkiau savo škèbę i nuvažiavau Jrb. Na, škebùte, na, greičiau trauk! Jrb. 2. prk. smulki, menka moteris: Ta jo pati tokia škèbė: smulkutė, sudžiūvutė Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.
škebė
Look at other dictionaries:
skebė — skẽbė sf. (2) menk. paauglė mergaitė, skaba: Tai, dar tokia skẽbė ką išmanis! Šmn. Da skẽbė, ale vakaruot noria kaip smala Pnd. Ką ano bus ženota – tokia skẽbė Skp … Dictionary of the Lithuanian Language
skeberla — sf. (1) 1. skeveldra: Ka būtų pakliuvusi kokia skeberla į namą, būtų viską sumaišiusi Grd. 2. scom. kas negražiai auga, skursta, kerežiojasi: Skeberla medis Als. Į skeberlą išaugęs Als … Dictionary of the Lithuanian Language
skeberda — sf. (1) 1. Ser, NdŽ nuoplaiša, atšaiža, šipulys, skederlis. 2. skutas, skurlis, atplėša: Skeberdoms išejo ta drobė Šts. 3. NdŽ negražiai, kreivai išaugusi šaka: Išžirgęs bjauriai medis išeina į skeberdas J … Dictionary of the Lithuanian Language
skeberdėlis — sm. (1) Als žemas, išsikerežiojęs medis: Skeberdėlis yra išsišakojęs medis J. Koks čia miškas, kad par pusę skeberdėlių Pj. Kaip tokį skeberdėlį ir į pečių įkišti Krkl … Dictionary of the Lithuanian Language
skeberlas — sm. (1) žr. skeberda: 1. Iš kur čia tiek medinių skeberlų Up. 2. Pjaunam šieną, kad net skeberlai į šalis laksto Up … Dictionary of the Lithuanian Language
skeberdėti — skeberdėti, ėja, ėjo intr. Rtr 1. šakotis, kerežiotis: Medis pradėjo skeberdėti, t.y. augti į išžirgusias šakas J. 2. NdŽ pleišėti, skilinėti: Apvyturti su autais blauzdas, kad neskeberdėtų Mc. 3. NdŽ prk. skursti. skeberdėti; apskeberdėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
skeberlotas — skeberlotas, a adj. (1) negražiai nuaugęs, išsikerežiojęs, nuskurdęs: Skeberloti medžiai neišbėginiai Als … Dictionary of the Lithuanian Language
skebersti — skebersti, ta, skeberdo žr. skeberdėti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
skeberžėlis — skeberžėlis, ė smob. (1) žr. skeberlis: Medžiai skeberžėliai auga pelkėtose vietose Vg … Dictionary of the Lithuanian Language
щебень — род. п. бня, м. (Гоголь), щебель (ж.) – то же, щебер мелкий камень, щебень , олонецк. (Кулик.1), щебенить заполнять щебенкой (И. Толстой). Обычно сближают со скоблить (Соболевский, (ЖМНП, 1886, сент., стр. 145), Преобр. (Труды I, 114), Горяев (ЭС … Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера
